uogojys

uogojỹs sm. (3, 4) žr. uogojas: Uogojaĩ dideli, bet uogų nėra Rdm. Visa aprinkta: tušti uogojaĩ Rtn. Nuvežė miške, kad ir uogojų̃ neregėt DrskŽ. Išlupė uogojùs, dar̃ nėra uogų Kpč. Ir aviečių uogojų̃ arbatą verdu Srj. Mėlynių uogojų̃ prisdžiovink, gerk, kab čia nežinia kokia pjovatis, ir praeina Kls. Parneši šlapius siūlus, ir vėl balon reikia nešt, uogojaĩs appilt Rod. Dažydavo tokiais kiauliauogiais, miške auga, panaši į bruknių uogojùs Eiš. Bruknių uogojúosa dažėm retai Drsk. Imas žeminių (žemuogių) uogojų̃ ir sesiabrolių po arbotinio šaukštuko gert – saldžioj votis išeina viršuj Kpč.